Sušio fotosesija ir sušio istorija

Maisto fotosesija ir keli įdomūs faktai apie sušį

Nesvarbu, ar mėgstate sušį ar ne, esate ragavę šio egzotiško patiekalo ar vis dar ketinate tai padaryti, tačiau turite pripažinti, kad gerai ir tvarkingai paruoštas sušis atrodo tikrai skaniai. Tokius sušius ir gavome fotosesijai, todėl nebuvo sunku juos fotografuoti, greičiau tai buvo malonus ir smagus darbas. Žinoma, ir prieš pačią fotosesiją buvo tiesiog įdomu daugiau sužinoti apie šį patiekalą ir jo istoriją.

Nors sušis ir yra nacionalinis japonų patiekalas, tačiau atsirado jis ne Japonijoje. Pirmą kartą sušio pavadinimas buvo paminėtas antrame amžiuje po Kristaus kinų žodyne, taigi galima suprasti, kad pagamintas šis egzotiškas patiekalas buvo Kinijoje. Štai Japonijoje sušis atsirado maždaug septintame amžiuje po Kristaus, tačiau pagaminimo data šioje šalyje nėra tiksliai žinoma.

Įdomu tai, kad sušį iš pradžių valgė tik paprasti žmonės ir tai darė rankomis. Vėliau šį patiekalą pamėgo ir kitų sluoksnių žmonės, jie pradėjo naudotis lazdelėmis, taip susiformavo sušio kultūra.

Reikia pridurti, jog sušis ilgą laiką Japonijoje buvo tam tikras žuvies konservavimo būdas. Iš pradžių žalia žuvis buvo išvaloma, vėliau suspaudžiama tarp druskos sluoksnių ir prispaudžiama akmeniu. Praėjus kelioms dienoms, akmuo pakeičiamas kitu, lengvesniu akmeniu. O praėjus keliems mėnesiams, taip paruošta žuvis ir ryžiai buvo laikomi tinkamais valgyti. Tačiau dvidešimtame amžiuje virtuvės šefas, vardu Yohei, atsisakė fermentacijos ir sumanė sušį pagaminti tokios formos, kokios mes turime jį šiandien.

Vakarų šalių maisto įstaigose sušis paprastai siūlomas rinkiniais, bet tikrasis sušis yra gaminamas klientui stebint. Sušio meistras turi ne tik gaminti, tačiau ir mokėti įdomiai papasakoti apie šį patiekalą, kiekvieną jo sudedamąją dalį. Sušis yra gaminamas iš ryžių, jūros produktų, kartais iš daržovių ar kiaušinių. Taip pat įdedama ir krieno wasabi. Karšti ir šiek tiek lipnūs ryžiai sumaišomi su ryžiu actu ir trupučiu druskos, o tada kuo greičiau atvėsinami. Jūros produktai turi būti labai švieži ir dažniausiai termiškai neapdoroti. Kartais naudojami kepti arba virti produktai, tokie kaip ungurys, krevetės ar kiaušiniai. Prie sušio yra patiekiamas sojų padažas ir marinuotas imbieras, tačiau imbiero ragauti reikia tarp atskirų gabalėlių, kad nebūtų sugadintas skonis. Po to, kai sušis pagaminamas, klientas jį suvalgo ir išsako savo nuomonę. Beje, egzistuoja kelios sušių rūšys – maki, temaki, nigiri ir chiraši. Sušiai į šias rūšis skirstomi pagal formas, pagaminimo
būdą.

Ir pabaigai dar vienas įdomus faktas iš sušio istorijos ‒ maždaug iki 1960 metų sušiai buvo valgomi stovint, bet po truputį ši tradicija kavinėse ir restoranuose išnyko. Šiandien įprasta sušius valgyti sėdint.

Nuotraukos iš fotosesijos